Kognityviniai tyrimai: greitesnio mokymosi ir skaitymo atrakinimas

Kognityvinio tyrimo pagrindai

Kognityviniai tyrimai gilinasi į psichinius procesus, susijusius su mokymusi, atmintimi, dėmesiu ir problemų sprendimu. Juo siekiama suprasti, kaip mes gauname, apdorojame ir saugome informaciją. Suprasdami šiuos pagrindinius procesus, galime sukurti strategijas, kaip pagerinti pažinimo funkciją ir mokymosi rezultatus. Kognityvinis mokslas remiasi keliomis disciplinomis, įskaitant psichologiją, neuromokslą ir kompiuterių mokslą, kad pateiktų visapusišką žmogaus pažinimo vaizdą.

Viena iš pagrindinių kognityvinių tyrimų sričių yra atminties tyrimas. Norint veiksmingai mokytis, labai svarbu suprasti, kaip formuojami, saugomi ir atkuriami prisiminimai. Mokslininkai nustatė skirtingus atminties tipus, tokius kaip jutiminė atmintis, trumpalaikė atmintis ir ilgalaikė atmintis, kurių kiekviena turi savo ypatybes ir apribojimus. Suprasdami šias atminties sistemas, galime panaudoti metodus, kad pagerintume atminties konsolidavimą ir atmintį.

Dėmesys yra dar vienas svarbus pažinimo procesas, turintis įtakos mokymuisi. Mūsų gebėjimas sutelkti dėmesį ir susikoncentruoti į svarbią informaciją yra būtinas norint veiksmingai mokytis ir skaityti. Kognityviniai tyrimai parodė, kad dėmesys yra ribotas išteklius ir bet kuriuo metu galime sudominti tik tam tikrą informacijos kiekį. Dėmesio gerinimo strategijos apima blaškymosi mažinimą, dėmesingumo praktikavimą ir tokių metodų kaip Pomodoro technika naudojimą.

Greitesnio mokymosi strategijos

Kelios strategijos, pagrįstos kognityviniais tyrimais, gali žymiai paspartinti mokymosi procesą. Šie metodai skirti optimizuoti atmintį, dėmesį ir informacijos apdorojimą. Šių strategijų įgyvendinimas reikalauja sąmoningų pastangų ir praktikos, tačiau nauda gali būti didelė.

Aktyvus atsiminimas

Aktyvus prisiminimas apima informacijos gavimą iš atminties nežiūrint į šaltinio medžiagą. Ši technika sustiprina atminties pėdsakus ir pagerina išsaugojimą. Užuot pasyviai perskaitę užrašus, pabandykite prisiminti informaciją iš atminties. Tai galima padaryti atliekant savęs patikrinimą, atminties korteles arba tiesiog užrašant tai, ką prisimenate.

• Savęs patikrinimas: Reguliariai tikrinkite save mokomoje medžiagoje.
• Kortelės: naudokite korteles, kad sužinotumėte pagrindines sąvokas ir apibrėžimus.
• Kartojimas tarpais: peržiūrėkite medžiagą vis dažniau, kad sustiprintumėte atmintį.

Kartojimas tarpais

Kartojimas intervalais yra mokymosi metodas, apimantis medžiagos peržiūrą vis dažniau. Šis metodas naudoja tarpo efektą, kuris rodo, kad atmintis yra geresnė, kai mokymasis paskirstomas laikui bėgant, o ne sugrūsta į vieną seansą. Išskirtinio kartojimo sistemos (SRS) naudoja algoritmus, kad nustatytų optimalų laiką medžiagai peržiūrėti, atsižvelgiant į jūsų našumą.

Išdirbimas

Kūrimas apima naujos informacijos susiejimą su turimomis žiniomis. Ši technika padeda sukurti prasmingus ryšius jūsų atmintyje, todėl vėliau bus lengviau prisiminti informaciją. Mokydamiesi naujos informacijos, paklauskite savęs, kaip ji susijusi su tuo, ką jau žinote. Pabandykite paaiškinti informaciją savais žodžiais ir kurkite pavyzdžių.

Interleaving

Įterpimas apima skirtingų dalykų ar temų maišymą studijų sesijų metu. Ši technika verčia jūsų smegenis aktyviai atskirti skirtingas sąvokas, todėl geriau išlaikyti ir suprasti. Užuot studijavę vieną temą ilgą laiką, perjunkite skirtingas temas, kad iššauktumėte savo smegenis.

Greitesnio skaitymo būdai

Greitesnis skaitymas, dažnai vadinamas greituoju skaitymu, apima metodus, padedančius padidinti skaitymo greitį neprarandant supratimo. Šie metodai skirti pagerinti akių judesius, sumažinti subvokalizaciją ir išplėsti suvokimo intervalą. Nors greitasis skaitymas gali būti naudingas, svarbu užtikrinti, kad supratimas išliktų prioritetas.

Subvokalizacijos mažinimas

Subvokalizacija yra vidinis žodžių pasakojimas skaitant. Šis įprotis gali gerokai sulėtinti skaitymo greitį. Norėdami sumažinti subvokalizaciją, pabandykite nuslopinti norą mintyse tarti kiekvieną žodį. Tokie metodai, kaip kramtomoji guma ar bakstelėjimas pirštais, gali padėti atitraukti smegenis nuo subvokalizavimo.

Akių judesių gerinimas

Neefektyvūs akių judesiai taip pat gali sulėtinti skaitymo greitį. Užuot fiksavę kiekvieną žodį, pabandykite išmokyti akis sklandžiai judėti puslapyje. Tokie metodai kaip žymeklio naudojimas arba sakadiniai akių judesiai gali padėti pagerinti akių judesių efektyvumą.

Išplečiamas suvokimo diapazonas

Suvokimo intervalas reiškia teksto kiekį, kurį galite suvokti vienu fiksavimu. Išplėsdami savo suvokimo intervalą, kiekvienu akies judesiu galite perskaityti daugiau žodžių, taip padidindami skaitymo greitį. Treniruokitės vienu metu skaityti frazes ar teksto dalis, o ne atskirus žodžius.

Meta vadovas

Meta nukreipimas yra vaizdinės priemonės, pvz., piršto ar rašiklio, naudojimo būdas nukreipti akis per puslapį. Tai gali padėti pagerinti dėmesį ir sumažinti regresijas (atsitraukimą). Sklandžiai ir tolygiai perkelkite vadovą per puslapį, išlaikydami nuoseklų tempą.

Kognityvinio lavinimo vaidmuo

Kognityvinis mokymas apima pratimus, skirtus specifiniams pažinimo įgūdžiams, tokiems kaip atmintis, dėmesys ir apdorojimo greitis, pagerinti. Šie pratimai gali padėti sustiprinti nervinius ryšius ir pagerinti pažinimo funkciją. Kognityvinio mokymo programos dažnai naudojamos siekiant pagerinti pažinimo veiklą įvairiose populiacijose, įskaitant vyresnio amžiaus žmones ir asmenis, turinčius pažinimo sutrikimų.

Smegenų lavinimo žaidimai ir programėlės yra populiarios pažinimo lavinimo priemonės. Šie žaidimai dažnai nukreipti į specifinius pažinimo įgūdžius, tokius kaip darbinė atmintis, dėmesys ir problemų sprendimas. Nors vis dar diskutuojama apie smegenų lavinimo žaidimų veiksmingumą, kai kurie tyrimai parodė, kad jie gali pagerinti pažinimo veiklą. Svarbu pasirinkti pažinimo mokymo programas, kurios būtų pagrįstos moksliniais įrodymais ir pritaikytos jūsų specifiniams poreikiams.

Mindfulness meditacija yra dar viena veiksminga pažinimo mokymo forma. Sąmoningumas apima dėmesį į dabartinę akimirką be sprendimo. Reguliarus sąmoningumo pratimas gali pagerinti dėmesį, sumažinti stresą ir pagerinti pažinimo lankstumą. Įrodyta, kad sąmoningumo meditacija turi teigiamą poveikį smegenų struktūrai ir funkcijai.

Mokymosi aplinkos optimizavimas

Aplinka, kurioje mokotės, gali labai paveikti jūsų pažinimo veiklą. Palankios mokymosi aplinkos sukūrimas gali padėti sumažinti blaškymąsi, pagerinti dėmesį ir pagerinti mokymosi rezultatus. Optimizuodami mokymosi aplinką atsižvelkite į šiuos veiksnius.

• Sumažinkite blaškymąsi: mokymuisi pasirinkite ramią ir netvarkingą erdvę.
• Optimizuokite apšvietimą: įsitikinkite, kad jūsų mokymosi aplinka yra gerai apšviesta.
• Naudokite ergonomiškus baldus: naudokite patogią kėdę ir stalą, kad palaikytumėte gerą laikyseną.
• Temperatūros valdymas: palaikykite patogią temperatūrą, kad išvengtumėte diskomforto.
• Įtraukite gamtą: tyrimai rodo, kad buvimas gamtoje gali pagerinti pažinimo funkciją.

Mityba ir pažinimo funkcija

Mityba vaidina lemiamą vaidmenį kognityvinėje funkcijoje. Kad smegenys veiktų optimaliai, reikia nuolatinio aprūpinimo maistinėmis medžiagomis. Sveika mityba gali palaikyti pažinimo veiklą ir apsaugoti nuo pažinimo nuosmukio. Apsvarstykite šias mitybos rekomendacijas pažinimo sveikatai.

• Valgykite subalansuotą mitybą: į savo racioną įtraukite įvairių vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų ir liesų baltymų.
• Būkite hidratuoti: Dehidratacija gali pakenkti pažinimo funkcijai.
• Vartokite omega-3 riebalų rūgštis: Omega-3 riebalų rūgštys yra būtinos smegenų sveikatai.
• Apriboti perdirbtą maistą: Perdirbtas maistas gali neigiamai paveikti pažinimo funkciją.
• Apsvarstykite papildus: kai kurie papildai, tokie kaip kreatinas, gali pagerinti pažinimo veiklą.